Tikėjau tavimi

Tikėjau Tavimi“

1 posmas:

Tikėjau tavimi — labiau nei savim,

Nors tyliai širdy jaučiau, kad krentu.

Svajojau, kūriau, užmerkus akis,

Ir degiau viltim, kurios nebėra.

Priedainis:

Tikėjimas tavim — tai laukimo naktis,

Kuri man guodė sielą, kai viskas griuvo tyliai.

Ir nors širdis žinojo — tai tik sapnas šviesus,

Aš vis dar laikiaus tavęs, kaip spindulio danguje.

2 posmas:

Aš klausiaus tavo žodžių, kaip vėjo balsų,

Kurie glostė, bet nešė tolyn.

Ir nors žinojau — tai mano apgaulė,

Vis tiek tikėjau… beprotiškai, tykiai.

Priedainis:

Tikėjimas tavim — tai laukimo naktis,

Kuri man guodė sielą, kai viskas griuvo tyliai.

Ir nors širdis žinojo — tai tik sapnas šviesus,

Aš vis dar laikiaus tavęs, kaip spindulio danguje.

Tiltas:

Gal vieną dieną paleisiu tave,

Kaip vėją, kuris negrįžta atgal.

Bet šiandien dar šnibždu tyliai sau —

Tikiu… nors žinau, tai beprasmiška gal.

Pabaiga (ramiai, švelniai):

Tikėjau tavimi…

Ir tame tikėjime sudeginau save.

Bet tebūnie — nes tai buvo meilė,

Tokioji, kurios nepamiršta širdis niekada.