Tikėjau Tavimi“
1 posmas:
Tikėjau tavimi — labiau nei savim,
Nors tyliai širdy jaučiau, kad krentu.
Svajojau, kūriau, užmerkus akis,
Ir degiau viltim, kurios nebėra.
Priedainis:
Tikėjimas tavim — tai laukimo naktis,
Kuri man guodė sielą, kai viskas griuvo tyliai.
Ir nors širdis žinojo — tai tik sapnas šviesus,
Aš vis dar laikiaus tavęs, kaip spindulio danguje.
2 posmas:
Aš klausiaus tavo žodžių, kaip vėjo balsų,
Kurie glostė, bet nešė tolyn.
Ir nors žinojau — tai mano apgaulė,
Vis tiek tikėjau… beprotiškai, tykiai.
Priedainis:
Tikėjimas tavim — tai laukimo naktis,
Kuri man guodė sielą, kai viskas griuvo tyliai.
Ir nors širdis žinojo — tai tik sapnas šviesus,
Aš vis dar laikiaus tavęs, kaip spindulio danguje.
Tiltas:
Gal vieną dieną paleisiu tave,
Kaip vėją, kuris negrįžta atgal.
Bet šiandien dar šnibždu tyliai sau —
Tikiu… nors žinau, tai beprasmiška gal.
Pabaiga (ramiai, švelniai):
Tikėjau tavimi…
Ir tame tikėjime sudeginau save.
Bet tebūnie — nes tai buvo meilė,
Tokioji, kurios nepamiršta širdis niekada.