Lietuva

1 posmas:
Baltijos širdy, kur upės giliai,
Ten žemė, kur pasakos gyvos tyliai.
Gandrai ten lizdus ant stogų krauna,
O lūšis švelniai per mišką keliauja.
Priedainis:
Oi Lietuva, žalia ir aukso spalva,
Tavo vėjai šnabžda senų laikų dvasia.
Nuo Nidos kopų iki Aukštaitijos girių,
Tavo siela laisvai šoka vidurvasario vėjy.
2 posmas:
Rugių laukuose, pievose plačiose,
Pražysta gėlės — kaip nuotaka Vilniaus šviesiose.
Nuo Kauno krantų iki Klaipėdos vartų,
Akmenys dainuoja istoriją kartų.
3 posmas:
Grybai kaip lobis po pušų šešėliu,
Sutartinės skamba su meile ir vėju.
Briedis ir lapė per rūką klajoja,
Ąžuolas stovi — kaip širdys, stipruoliai.
Priedainis:
Oi Lietuva, žalia ir aukso spalva,
Tavo vėjai šnabžda senų laikų dvasia.
Nuo Nidos kopų iki Aukštaitijos girių,
Tavo siela laisvai šoka vidurvasario vėjy.
Tiltas:
Gintaras jūroj — šiltas delne,
Saulės ir jūros daina — tavo širdyje.
Žmonės kaip upės per laiką plaukia,
Balsuose – meilė, ašarose – laukia.
Paskutinis priedainis:
Oi Lietuva, nešam tave,
Per dainas, per žvaigždes, kur šviesa gyva.
Su vilko kauksmu ir pušies šnabždesiu,
Tu šaknyse esi — amžinai, laisvuose laukuose.

Folk style ballad, House, female