Lietuva

1 posmas:

Baltijos širdy, kur upės giliai,

Ten žemė, kur pasakos gyvos tyliai.

Gandrai ten lizdus ant stogų krauna,

O lūšis švelniai per mišką keliauja.

Priedainis:

Oi Lietuva, žalia ir aukso spalva,

Tavo vėjai šnabžda senų laikų dvasia.

Nuo Nidos kopų iki Aukštaitijos girių,

Tavo siela laisvai šoka vidurvasario vėjy.

2 posmas:

Rugių laukuose, pievose plačiose,

Pražysta gėlės — kaip nuotaka Vilniaus šviesiose.

Nuo Kauno krantų iki Klaipėdos vartų,

Akmenys dainuoja istoriją kartų.

3 posmas:

Grybai kaip lobis po pušų šešėliu,

Sutartinės skamba su meile ir vėju.

Briedis ir lapė per rūką klajoja,

Ąžuolas stovi — kaip širdys, stipruoliai.

Priedainis:

Oi Lietuva, žalia ir aukso spalva,

Tavo vėjai šnabžda senų laikų dvasia.

Nuo Nidos kopų iki Aukštaitijos girių,

Tavo siela laisvai šoka vidurvasario vėjy.

Tiltas:

Gintaras jūroj — šiltas delne,

Saulės ir jūros daina — tavo širdyje.

Žmonės kaip upės per laiką plaukia,

Balsuose – meilė, ašarose – laukia.

Paskutinis priedainis:

Oi Lietuva, nešam tave,

Per dainas, per žvaigždes, kur šviesa gyva.

Su vilko kauksmu ir pušies šnabždesiu,

Tu šaknyse esi — amžinai, laisvuose laukuose.