Amžina Meilės Šviesa

Tyla glosto sienas, o mintys skrieja pas tave.

Prisiminimai lyg švelnus lietus...

Pakanka akimirkos, vos vienos minties apie tave,

Ir drugeliai vėl pakyla – lyg per pirmą šokį.

Tarsi būčiau vėl ten, kur tavo ranka man glostė plaukus,

Ir šiurpas perbėga kūnu, nors tu toli.

Klausiu savęs: kaip gali jausti taip stipriai?

Kaip atstumas gali būti toks menkas?

Nes tavo esmė gyva, įaugusi man į kraują,

Tai aistros ugnis, kuri niekada neužgęsta.

Tu esi amžina meilė, įrašyta širdies ritmuose,

Tu esi mano pirma ir paskutinė daina.

Nors mūsų keliai išsiskiria dabar, aš matau tave sapnuose,

Ir širdis prašo: grįžk, noriu tave paliesti.

Nes kiekvienas žvaigždžių lietus, kiekviena aušra man primena –

Mūsų meilė gyva manyje amžinai.

Bandžiau rasti ramybę kituose veiduose,

Bet tavo šypsenos šilumos neatstoja joks žvilgsnis.

Kiekviena mano ląstelė šnabžda tavo vardą,

Kuo toliau tu esi, tuo giliau tave jaučiu.

Aš ilgėsiu tavęs, lyg žemė ilgisi lietaus,

Ilgėsiu tos vietos, kur buvau tavo glėby.

Ir tai ne liūdesys, tai tylus pažadas mano sielos,

Kad visada mylėsiu, kad ir kur tu būtum.

Tu esi amžina meilė, įrašyta širdies ritmuose,

Tu esi mano pirma ir paskutinė daina.

Nors mūsų keliai išsiskiria dabar, aš matau tave sapnuose,

Ir širdis prašo: grįžk, noriu tave paliesti.

Nes kiekvienas žvaigždžių lietus, kiekviena aušra man primena –

Mūsų meilė gyva manyje amžinai.

Mums nereikia laiko, kad įrodytume, kas mes buvom,

Nes meilė, kuri liepsnoja viduje, – ji nesunaikinama.

Tu esi mano praeitis, mano svajonė ateityje,

Ir kol plaka širdis, tol jauti mano meilę.

Tu manyje – lyg švelnus švyturys tamsoje.

Tu esi amžina meilė, įrašyta širdies ritmuose,

Tu esi mano pirma ir paskutinė daina.

Nors mūsų keliai išsiskiria dabar, aš matau tave sapnuose,

Ir širdis prašo: grįžk, noriu tave paliesti.

Nes kiekvienas žvaigždžių lietus, kiekviena aušra man primena –

Mūsų meilė gyva manyje amžinai.

Mano meilė... (Lėtai)

Noriu paliesti...

Amžinai manyje...