Kelias Be Pabaigos

Važiuojam per žemę, trys draugai, trijų širdyse liepsna,

Pakeliu galvą, žiūriu į dangų, kur laisvė kvėpuoja.

Per Kaltinėnus lek’ trys draugai, nuotrutgalvī vyrai,

Jonas su Passatu dūmus kel’ ant byrų.

Darius BMW’ju švilpia kaip žaibas,

Augustins su Audė’ – visad pirmas, taip jau gaunas!

Žvaigždės virš mūsų, takas ilgas, kelionė neišblės,

Mes tikri draugai, drąsos šauksmas, niekas mūsų nepavėls.

Oi, trys draugūs nuotrutgalvī, žemaičē tikrī,

Kai užveda savo žvėris – dreb pietūs ir šiaurė.

Passat, BMW ir Audė’ gied dainuok’ ant kelio,

Žemaitē širdy, broli, čia stipriau nei plienas.

Jonas sako: „Duok gazo, kad ratai suksās!“

Darius juokias: „Būk ramus, čia ne pirmas kartas.“

Augustins tik mirksi: „Vyrai, nelaikykit širdies,

Je, važiuojam taip, kad vėjas mus atsivijes!“

Vėjo šnaresiai ir ratų šurmulys, kelias drąsus mūsų takas,

Mūsų istorijos, draugystės banga, kelias – mūsų pasaka.

Oi, trys draugūs nuotrutgalvī, žemaičē tikrī,

Kai užveda savo žvėris – dreb pietūs ir šiaurė.

Passat, BMW ir Audė’ gied dainuok’ ant kelio,

Žemaitē širdy, broli, čia stipriau nei plienas.

Auksiniai vakarai ir rytai šviesūs, kelias mus veda,

Draugystės galia, niekas nesugebės mūsų sustabdyti.

Žemaičiu širdy, broli, mes namo grįžtam ne šiaip,

Žvėrys ir ratus uždega mūsų laisvės žemė įkvėpė.

Keltis vėl ir vėl, nes mūsų kelias – mūsų gyvenimas,

Trijų draugų nuotrutgalvī – stiprybė, mūsų kelias.