Širdžių Simfonija

Mūsų širdys plaka kaip vienas rytas, liepsnojantis, doub-doub,

Ši meilė kaip ugnis – niekada nesudega, niekada neblėsta.

Vitalija ir Jonas – kelias šalia šalia, žingsnis po žingsnio,

Laikydami rankas, jie drąsiai žvelgia į tą ryškų mėnulį.

Juokiasi, šypsosi, plačiai širdis plaka,

Naktis jų glosto, meilė – jų stiprybė, jų ugnis.

Kiekvienas žingsnis – kaip šokis svajonių,

Meilės kelias – niekada nesibaigiančios pilnatvės pusė.

Vitalija ir Jonas – širdys plaka kaip vienas,

Jie skrieja per gyvenimą – jaučiasi kaip magija.

Meilės daina skamba – amžinai jų širdyse,

Vitalija ir Jonas – visada kartu, tarsi saulė ir mėnulis.

Žodžiai sunkūs, bet jų šypsenos – lengvos kaip vėjas,

Jonas sako: „Tu – mano šviesa“, o Vitalija – mano viltis.

Suvieniję širdis – kaip dvi žvaigždės,

Šviečia ryškiai – jų meilė kaip nerūdijanti šviesa.

Kiekviena akimirka – kaip brangakmenis, verta dėmesio,

Juokinga, sūru ar saldu – jie abu kartu, vieningai.

Vitalija ir Jonas – širdys plaka kaip vienas,

Jie skrieja per gyvenimą – jaučiasi kaip magija.

Meilės daina skamba – amžinai jų širdyse,

Vitalija ir Jonas – visada kartu, tarsi saulė ir mėnulis.

Nesvarbu lietus ar saulė – jų meilė stipri,

Kartu jie įveiks visas audras ir kiekvieną piktą valandą.

Jie – atsakas į visus sprendimus,

Veronika sakė, kad tikra meilė – tai tik jų istorija.

Vitalija ir Jonas – jų kelias ilgas ir nuramintas,

Amžinai kartu – širdys plakanti kaip vienas ritmas.

Laimės šiandien ir amžinai – tai jų pačių šventovė,

Vitalija ir Jonas – meilės žvaigždės spindinčios.