Kristina

KRISTINA

Tu lyg balta ramūnė

vasaros vidury.

Skleidi tai kas tyrą

Savo šilumą..

Tu esi kaip tyras oro gurkšnis

pamačius tave.

Negaliu nesišypsoti tau.

Tu kaip sapnas,

Kur miela prisiminti ir norisi pakartoti.

Ateiki ateiki mano ramūne!

Leiski paskaičiūoti, -myli ar nemyli?

Mano ramunėlę,

Saules šypsenėlę

Ir kai saulės nebūta, taves nematyti.

Todėl nebėki nuo savo saulytės..