Praeities šešėliai, lanko mane
Varganas skausmas, nepalieka manes.
Davimas šanso, tai pasmerkia manęs,
Kad iš proto išvesti gali mane.
Nesvarbu, rytas ar vakaras
Bet tu mano mintyse
Mano varganas skausmas
Seka paskui manę
Labiau būčiau linkusi
Kad musu gyvenimas būtų kitoks
Nei skausmo, nei ašarų
Išgyventi to visai nereiktu...
Aš tik tavo dukra
Nekaltas vaikas, nešantis karčia naštą
Likimas mums negailestingas
Kad neleido mums pažinti vienas kitą
Bet tikiu, viena diena....
Einu per gyvenima, su mintim
Kad turėjimas ir galėjimas
Leistu kvepuoti, nedurtu širdies
Jug skausmas tik naikina mane
Tad prašau paleisk mane
Susitiksim kada nors....