Tarp ašaru ir džiaugsmo

(1 posmas)

Šiandien tyliai sėdžiu su savim,

Lyg kažkas viduj mane kalbintų,

Nežinau, ar verkt, ar šypsotis,

Širdis pilna, bet rankos dreba vis.

Metai slinko, tyliai, nepastebimai,

Nuotraukose liko mūsų juokas,

O dabar lyg vėjas grįžta viskas,

Ir paliečia ten, kur jautru dar.

(Priedainis)

Tarp ašarų ir šviesos stoviu aš,

Nežinau, kur baigias džiaugsmas, kur pradžia skausmas,

Bet jei jūs būsit šalia šią dieną,

Mano širdis bus pilna… pilna.

(2 posmas)

Nereikia man nei žodžių, nei dovanų,

Tik jūsų balsų ir šilumos,

Tiek nedaug, bet tiek daug reiškia,

Kai sugrįžta tai, ko laukiau ilgai.

Mažos rankos, juokas kambary,

Mama tyliai kažką pasakys,

Ir tame paprastam buvime

Aš vėl save iš naujo surasiu.

(Priedainis)

Tarp ašarų ir šviesos stoviu aš,

Nežinau, kur baigias džiaugsmas, kur pradžia skausmas,

Bet jei jūs būsit šalia šią dieną,

Mano širdis bus pilna… pilna.

(Bridge)

Ir jei nubėgs dar viena ašara tyliai,

Tegul ji būna ne iš liūdesio,

O iš to, kad pagaliau šiandien

Mes vėl kartu – ir to užtenka man.

(Pabaiga)

Tarp ašarų… ir šviesos,

Aš randu save iš naujo.