Untitled

Posmas 1

Žiemos dangus dar pilkas, bet širdy jau šviesu,

Laisvės žodis skamba tyliai tarp žmonių balsų.

Rankos kyla aukštyn – ne dėl triukšmo, o dėl vilties,

Nes istorija gyva kiekvienam iš mūsų širdies.

Per sniegą ėjo metai, per tylą ir kovas,

Bet liepsna neužgeso – ji vedė per audras.

Ir šiandien mes stovim čia, kur svajonė tapo tiesa,

Laisvė – ne tik žodis, ji mūsų dvasia.

⸻

Priedainis

Vasario šešiolikta – širdy liepsna gyva,

Skamba mūsų vardas per laiką, per erdves, per dienas.

Mes čia stovim laisvi, po dangum vienu,

Ir dainuojam tyliai: „Ačiū tau, Lietuva.“

⸻

Posmas 2

Miesto gatvės bunda, vėliavos plazda aukštai,

Kiekvienas žingsnis primena – mes čia ne atsitiktinai.

Iš mažų svajonių gimė dideli keliai,

Ir šiandien mūsų balsas – tai vakar dienų aidai.

Ne auksas mus jungia, ne sienos, ne vardai,

O tikėjimas rytojumi, kurį kuriam patys.

Kol širdys plaka vienu ritmu – mes stiprūs visi,

Nes laisvė prasideda tyliai… žmogaus viduj.

⸻

Priedainis

Vasario šešiolikta – širdy liepsna gyva,

Skamba mūsų vardas per laiką, per erdves, per dienas.

Mes čia stovim laisvi, po dangum vienu,

Ir dainuojam tyliai: „Ačiū tau, Lietuva.“