Nojus Lipa i medzius

Jis kelyje, tarp miškų,

Su šaknim draugauja nuolat jau.

Medžių viršūnės – Nojaus namai,

Ten jis randa ramybę amžinai.

Verse:

Lipk, lipk į medžius, aukščiau į dangų,

Ten, kur paukščiai dainas visada dainuoja.

Lipk, lipk į medžius, apkabink šakas,

Ten, kur vėjas švelniai šnabžda tau pasakas.

2:

Nojus pažįsta ąžuolus, beržus,

Ir net pušų dainas girdės kartus.

Jo širdis ten, kur lapai žali,

Kur gamtos balsas visad gyvas liks.

Verse:

Lipk, lipk į medžius, aukščiau į dangų,

Ten, kur paukščiai dainas visada dainuoja.

Lipk, lipk į medžius, apkabink šakas,

Ten, kur vėjas švelniai šnabžda tau pasakas.

3:

Kai gyvenimas spaudžia žemai,

Jis įkopęs pasijunta laisvai.

Medžių šnabždesys – Nojaus malda,

Ten, kur saulė visad šypsosi šilta.

Verse:

Lipk, lipk į medžius, aukščiau į dangų,

Ten, kur paukščiai dainas visada dainuoja.

Lipk, lipk į medžius, apkabink šakas,

Ten, kur vėjas švelniai šnabžda tau pasakas.