Tebūnie šis šokis paskutinis
Kaip gervės klykiančios ryte
Tegul mano sparnai nusvyra
Kai žaibas juos paglostys nejučia
Ir iš visų jėgu bandysiu atsistot
Suklupsiu kelsiuosi ir vėl
Ir tiesiu aš rankas į dangų
Maldausiu aš tavęs pasigailėt
Prašysiu aš tavęs, visatos sutverėjau
Prašysiu šanso vieno dar tavęs
Mainais aš tau pasiūlyti galėsiu
Takelį savo, kuriuo nespėjau dar nueit