Ar tu galėtum eiti mano pėdomis
Akmenimis, spygliais grįstu taku
Ar tu galėtum nešti mano kančią
Ant savo dar jaunų pečių
Nei vienas mes nevaikštom batais nesavais
Nespardom akmenų, nelaužom svetimų spyglių
Kančia kiekvienam kuri duota pagal planą
Atsveria senus ir jaunus tuos pečius
Todėl prašau tavęs tavęs tavęs
Nesidairyk ten, kur nemato tavo akys
Nepavydėk, nesmerki - kas ne taip
Pažvelki į batus ant savo kojų
Kiek dar tų akmenų tau teks praeit