Paskutinis melas

​[Verse 1: Moters balsas - labai tyliai, lyg per ašaras]

Aš pažiūriu į tave, o viduj viskas griūva,

Mano laikas senka, tyla kambarį siūva.

Aš pamelavau, kad turiu jau kitą vaikiną,

Skausmas tavo akyse man širdį tarytum rakina.

(Padariau tai, kad tu manęs nebeieškotum...)

​[Verse 2: Vyro balsas - piktas ir palūžęs]

Aš išėjau tą naktį, lietus veidą plovė,

Tikėjau tavo melu, nors širdis dar stovėm.

Nekenčiau tavęs už tai, kad taip lengvai paleidai,

Nežinojau, ką slepia tavo bąlantys veidai.

​[Pre-Chorus: Abu balsai]

Likimas nulemtas, kelio atgal nebėra,

Mūsų meilė užgeso kaip vakaro žara.

​[Chorus: Abu balsai - galingas ir skausmingas]

Mano kūnas verda, bet tu nebe čia,

Mūsų meilė virto šalta paslaptimi nakčia.

Tu melavai, kad išeitum tyliai viena,

O aš likau su tiesa, kuri degina mane.

(Sunkiai kvėpuoju... tavęs nebėra...)

​[Verse 3: Vyro balsas - praėjus metams, prie kapo]

Praėjo metai, sužinojau visą tiesą iš laiško,

Kad tavo „kitas“ buvo tik mirtis, kuri tave vaišto.

Tu norėjai mane apsaugot nuo savo pabaigos,

Bet be tavęs mano dienos pilnos tamsos.

​[Bridge: Abu balsai]

[Female]: Atleisk, norėjau, kad tu gyventum laimingas...

[Male]: O aš ieškojau tavęs, kol pasaulis tapo sustingęs.

[Both]: Kodėl meilė tokia žiauri ir tokia teisinga?

​[Outro: Vyro balsas - šnabždesys]

Aš vėl pažiūriu į tave... (į akmenį šaltą)

Mano kūnas verda iš skausmo ir kaltės.

Myliu tave... amžinai.

​[End: Cello solo fades out]