Mociškiai 1

Moja eglių vainikai rasoti ir svyruoja beržai pakely,

Berželis prie kelio prigludęs, kaimas Mociškiai mūsų žali.

Nėra Mociškiuose tranvajų, nėra fabrikų didelių, žmonės geri čia gyvena, su savo džiaugsmais ir vargu.

Eini per Mociškius šypsais, čia niekas nemoka liūdėt,

Dainos jaunatviškos klausais, ji liejas tiesiog iš širdies,

Čia kaimynai renkas vakarais, prie jūros linksmai pasėdėt.

O jeigu pagalbos tau prireiks, tai kaimynas tau visada padės.

Čia jūra žilvičiais apaugus, lakštutė čia suok vakarais, laimingos porelės suėję, dalijasi savo džiaugsmais.

Jūra gražiai čia banguoja voverytės liuoksi miške. Gandrai čia garsiai kleketuoja ir genęlis stuksena pušyne.

Eini per Mociškius šypsais, čia niekas nemoka liūdėt,

Dainos jaunatviškos klausais, ji liejas tiesiog iš širdies,

Čia kaimynai renkas vakarais, prie jūros linksmai pasėdėt.

O jeigu pagalbos tau prireiks, tai kaimynas tau visada padės.

Stirnelės pabudusios klausos, paukštelių rytinės giesmės, saulutei anksti patekėjus jos skuba prie jūros versmės.

Ir kur tu, kada tu beeitum, visur vis girdėtis daina, o jeigu dainelė nutyla girdėtis gegutės rauda.

Eini per Mociškius šypsais, čia niekas nemoka liūdėt,

Dainos jaunatviškos klausais, ji liejas tiesiog iš širdies,

Čia kaimynai renkas vakarais, prie jūros linksmai pasėdėt.

O jeigu pagalbos tau prireiks, tai kaimynas tau visada padės