Untitled

.... Praaa-šauuu...! patylėk kol rašauuu

Aš pats savęs atsiprašau

dėl to pats sprendžiu - ar sau atleidžiu

už patirtį norėčiau gatvei pasakyti ačiū

Kad vis dažniau, nebejaučiu savo plaučių

Jaučiu, kad per dažnai save, kitiem pažinti leidžiu

Vakarais Iš laiptines aš kartu su saule nusileidžiu tarp tų savanaudžiu, sulaužytų rankų nenusileidžiu, savo pyktį į laisvę kaip paukštį paleidžiu, bet niekada.... Niekam..nenusileidžiu, , emocijų kaip ir gyvačių neprisileidžiu

Sau kaskarta suklysti leidžiu

Nes iš tiesų man taip sūnku, atsisakyti įpročių, dėl kurių, aš savęs nekenčiu

Be kančiu tarp minčiu begu tiltų degančiu

Kad nelikti sekančių, nepalieku, po savęs, įkalčių

Pasilikes vienas iki paryčių, Spaudžių pauzė.... Įpučiu, taip kad čiūjų, mes kvėpuojame tuo pačių

Nes laikui bėgant pamačiau, kiek laiko vėltui, pamečiau... Ir vėl pasimečiau, ieškodamas tiesos tarp tavo žodžių... Vienų, žodžių...eilinį kartą Melą vėl užuodžių... Ir nežinau, kodėl, sakiau, tau! Kad pasikeičiau! Nors pasikeisti, net nebandžiau! Kiek kartų tave pamiršti bandžiau... Bet taip rūkyti ir ne mečiau...