

Prompt / Lyrics
(1 posmas) Kęstutis – fūros vilkas, toks vyras, kad GPS bijo jam rodyti ne tą kelią. Vairuoja su viena akim, kita – žiūri, ar McDonald’e yra parkingas fūrai. Pietūs? Spirgas. Užkanda? Dešra. Desertui? Cholesterolis. Bet kam tie vitaminai, kai kraujas vietoj to spirga taukais kaip senelės keptuvė? Grįžta namo – laukia Jolanta. Tokia graži, kad net kaimo kunigas užsirašė į akinius stipresnės dioptrijos. Kaimynai sako: „Jolanta – bomba!“ O Kęstutis: „Nu ką žinau, bomba bombai, bet verda cepelinus be druskos… va čia jau nusikaltimas.“ (2 posmas) Buvo laikai – Mersas sidabrinis, važiuoja, spindi, atrodo, kad net pačiam Dievui būtų gaila tokią mašiną nuplaut. Dabar – Fordas. Baltas. Lyg ambulatorijos darbuotojas. Trūkumai? Langai užsikerta, bardačiokas neatidaro, o kai spaudi gazą – girdisi „mama, palaimink“. Bet Kęstutis sako: „Geriau baltas Fordas nei baltos paklodės – dar gyvas, dar važiuoju, dar pačiuošiu!“ (Priedainis) Pakelk viskį – be ledo, be jausmų, Už visus nervus, prarastus su anūkais, kurie miega tik kai pakrauna kaip telefonai. Už šonkaulius, kurie rūkyti tiek ilgai, kad net kaimynų katinas pradėjo balsuot už tave seniūno rinkimuose. Už Jolantą – blondinę, kuri į daržą eina su aukštakulniais ir grįžta su erkėm ant antakių. Oi, Kęstuti – tu kietas kaip rauginto agurko galiukas, Tas, kurį visi palieka, bet tu suvalgai ir dar padažą užgeri! Tu – fūros karalius, daržo imperatorius, ir rūkyklos diktatorius. O Fordas? Tegul rėkia – dar kol kas rieda, o jei sustos – stumsim su anūkais, jie vistiek energijos turi per daug. (3 posmas) Darže – kaip po karo. Pomidorai stovi kreivai, agurkai žiūri į saulę, O viena cukinija išaugo tokia, kad ją dabar kaip suoliuką naudojat. Jolanta sako: „Gal nupjaut?“ Kęstutis: „Neliesk! Čia mūsų šeimos pensijos planas – iš jos skulptūrą padarysim ir parduosim už dolerius!“ Obelys žydi, slyvos byra, Bitės dūzgia, Kęstutis laksto po kiemą su rankšluosčiu kaip koks pusplikis gladiatorius. O anūkai šaukia: „Seneli, dūmai!“ Kęstutis: „Nes dūmas, vaikeli, geriau nei kvapas iš miesto – čia natūralus kvapas: kiaulė + meilė.“ (Finalas) Kasmet į Lietuvą – pas mamą, kuri dar gyva, stipri ir pastoviai sako: „Sūnau, baik rūkyt tą mėsą, tu jau 60, o valgai kaip kumštis.“ Kęstutis atveža šokolado, saldainių, rūkyto kumpio, ir visą širdį. Ir kai grįžta – įsijungia filmą. Tą patį. Kur nieks nešneka. Kaip Jolanta po barnio.
Tags
Guitar, Lithuanian folk music, music similar to “Žemyn Upę”
4:00
No
4/19/2025